MYLIMIAUSI RANKŲ DARBO AKSESUARAI JŪSŲ AUGINTINIAMS



Gabija ir jos GABŪS šunys

Paskelbė Arnolda Vaitkute

Kokia gi rubrika apie draugus be mūsų geriausios, gabiausios, šauniausios draugės Gabijos. Ar žinote, kad net turime jos vardu pavadintą antkaklį?

Gabija - visur spėjanti, niekad nemieganti keliautoja, studentė, dėstytoja, rašytoja, fotografė ir žinoma - šunų mylėtoja. Gabijos patirtis apima šunų parodas, agility aikštelę ir šunų dresūrą mokykloje GABUS. Tad susipažinkite - mūsų geriausia ir gabiausia draugė! 

Sveiki!

Aš – Gabija Vyšniauskaitė, pavadėlio iš rankų nepaleidžiu jau 15 metų :) Gimiau ir augau kaime, todėl vaikystės svajonė turėti šuniuką išsipildė gana greitai. Su svajonės išsipildymu augo ir kiti norai – norėjau, kad mano šuo būtų pats protingiausias ir mokėtų daugiausiai komandų. Dresuotojo šalia nebuvo, todėl teko mokytis iš knygų. Buvo nelengva, tačiau noras mokytis nugalėdavo vaikiškas ašaras ir po truputėlį susiejau gyvenimą su šunimis.
Kadangi mane domino visa su šunimis susijusi veikla, dirbau šunų hendlere ir teisėjo asistente parodose, sportavau agility, važiavau į daugybę seminarų apie šunų elgseną, anatomiją, dresūrą. Išlaikiau LKD dresuotojo egzaminą ir vėliau seminarus vedžiau ir pati.

Šiuo metu mano prioritetas vis dar yra studijos – pagal išsilavinimą esu filologė ir myliu ispanų kalbą, su kuria kasdien ir dirbu. Taigi, dienomis dirbu ispanų kalbos dėstytoja ir siekiu vertėjos diplomo, o vakarais lekiu į dresūros aikštelę, kur mokau šeimininkus suprasti jų šunis. Mano mokiniai dažniausiai yra problemų keliantys šunys, kuriems trūksta socializacijos, aiškių ribų ir pasitikėjimo savimi ar šeimininku. Į pamokas priimu nedaug šunų, nes tikiu, kad dresūra pirmiausia yra švietimas ir kad grupės pamokose reikia ir daug asmeninio dėmesio.


Esu auginusi mišrūnus ir basethaundą, o dresūroje dirbau su daugybe skirtingų veislių. Daugiausiai patirties turiu su Džeko Raselo terjerais ir australų aviganiais. Beveik visi į mūsų namus patekę šunys buvo priglausti – kai kurie iš gatvės, kai kurie – tiesiai iš jų atsisakiusių šeimų. Šiuo metu mūsų šeima turi tik vieną šunį, basethaundą Cinamoną. Jį taip pat pasiėmėme jau suaugusį, bet nei dienos nesigailėjome – Cinamonas, gyvendamas su mumis, ne tik pats išmoko daug naujų dalykų, bet ir mus privertė nemažai išmokti. Dažnai jį pateikiu kaip pavyzdį, kodėl verta priglausti suaugusį šunį.


Su Arnolda iš Laumių susipažinome jau seniai, kai vykau į CRUFTS parodą Birmingeme, Anglijoje. Nuo tada bent kartą per metus aplankydavau jos namus. Kai lankiausi paskutinį kartą, Arnolda pasakė, kad nori siūti antkaklius ir jau laukia, kol paštu gaus reikiamas medžiagas. Kai pamačiau pirmojo antkaklio nuotrauką, mane sužavėjo. O kai po poros savaičių ponui Cinamonui jau galėjau uždėti antkaklį su lamomis, buvau sužavėta dar labiau!


Manau, kad vienas iš labai svarbių visos su šunimis susijusios veiklos elementų – žmonės, su kuriais susipažįstame per parodas, varžybas, bendras treniruotes ir keliones. Džiaugiuosi, kad prieš keletą metų taip susipažinom su Arnolda ir laukiu jos Lietuvoje :)

 

0 komentarai (-ų)

Rašyti komentarą

Turėkite omenyje, kad prieš paskelbiant komentarus, jie turi būti patvirtinti